Bela vos atsigavo po vampyrų užpuolimo.
Tačiau tokia siaubinga patirtis neprivertė jos atsiriboti nuo Edvardo.
Priešingai – ji ir vampyrų klanui priklausantis Edvardas tapo dar
artimesni. Belą į glėbį priėmė ir visa Edvardo šeima. Jie net pasišovė
suruošti Belai aštuonioliktojo gimtadienio vakarėlį. Tačiau šventė
netikėtai pakrypsta nenumatyta ir liūdna linkme: mergina įsipjauna
pirštą ir Edvardo šeima praranda savitvardą. Instinktyvus kraujo
troškimas paima viršų ir įveikia elgesio normas, kuriomis Kalenai save
varžė.
Bela išvengia liūdnos baigties, tačiau visiems tampa
aišku, kad jos ir Edvardo draugystė yra pavojinga tiek žmonėms, tiek
vampyrams. Kalenai nusprendžia išsikraustyti iš Forkso.
Vienintelė
Belos paguoda ir ramstis – vaikystės draugas Džeikobas. Jis padeda
įgyvendinti beprotišką Belos sumanymą, kurio pagalba ji tikisi
susigrąžinti Edvardą. Mergina pastebėjo, kad kas kartą jai atsidūrus
pavojuje ją aplanko Edvardas. Pasiaukojantis Džeikobo rūpestis pamažu
sušildo Belos širdį. Tačiau keista merginos lemtis ir vėl atveda ją
ten, kur po įprasta išore slypi nepaprasti, antgamtiški dalykai...
